Pilietinio ugdymo įtaka Lietuvos jaunimui

Justina Saveikaitė

Santrauka


Šiame darbe analizuojamos mokyklos galimybės daryti įtaką pilietinio ugdymo situacijai Lietuvoje, jaunų žmonių supratimui apie pilietiškumą, jaunų žmonių pasiruošimui tapti gerais piliečiais, demokratinės visuomenės suvokimui ir kokybiškam gyvenimui, jaunų žmonių suvokimui apie lygias teises bei lygybę visuomenėje.
Straipsnis grindžiamas pilietinio švietimo įtaka ugdant jaunuolių pilietiškumą. Remiantis kitų mokslininkų straipsniais ir mokslinėmis įžvalgomis, nustatyta kad pilietinis ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje atlieka svarbų vaidmenį.
Pilietinis ugdymas turi būti paremtas interaktyviųjų metodų taikymu, kad mokiniai galėtų aktyviai diskutuoti, atlikti įvairias kūrybines užduotis, analizuoti, spręsti uždavinius, žaisti. Anot edukologų, būtent tokie naujieji mokymo metodai yra labiausiai priimtini mokiniams. Pagrindinis dalykas, kuo skiriasi interaktyvieji mokymo metodai nuo tradicinių, yra tai, kad interaktyvieji metodai auditoriją skatina dalyvauti, įsitraukti į veiksmą, o ne pasyviai stebėti ir stengtis iškalti, atsiminti. „Interaktyvusis mokymasis veikia per patirtį.“
Pilietinis ugdymas integruotas į visus mokomuosius dalykus bei užklasinę veiklą. Laikomasi požiūrio, kad pilietinis ugdymas yra žinių apie supantį pasaulį sistema, kuri sieja politologijos, sociologijos, filosofijos, teisės, psichologijos, kultūrologijos ir kitų dalykų pagrindus, siekiant suvokti, kad žmogus priklauso visuomeninių santykių sistemai.
Pilietinio jaunimo ugdymui svarbiausia yra šeima, mokykla, artimi draugai, neformali sociokultūrinė aplinka bei nevyriausybinės, vaikų ir jaunimo organizacijos. Kiekvienos valstybės gerovė yra tiesiogiai susijusi su piliečių gerove ir išsilavinimu bei vertybėmis pagrįstu savitarpio pasitikėjimu.
Svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas mokiniams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų. Juo labiau, kad konfliktą šiuolaikinė visuomenė supranta kaip „pažangos, civilizacijos ir galų gale pasaulinės pilietinės visuomenės šaltinį“ (Dahrendorf, 1996).
Pilietinio ugdymo programa sudaro sąlygas demokratiniam, humanistiniam ugdymui bei moksleivių gebėjimų ugdymui bei plėtojimui praktinėje veikloje, kuris atskleidžia bei formuoja jaunuolio politines bei vertybines nuostatas, skatina vaikų kūrybingumą, teikia galimybę formuoti ir išreikšti savo nuomonę žodžiu ar kitu priimtinu metodu, diskutuojant grupėmis ar dalyvaujant kitoje veikloje.
Mokiniai, dalyvaudami pilietiniame ugdyme, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Jie įgyja vadovavimo įgūdžių, gebėjimų įgyvendinti savo idėjas, didėja jų motyvacija.

Esminiai žodžiai: pilietiškumas, pilietinis švietimas, pilietinis dalyvavimas, mokykla, bendruomenė.

Visas tekstas:

Full text PDF (English)

Literatūra


Ashford, N. (2003). Laisvos visuomenės principai. Vilnius: Aidai.

Baršauskienė, V., Leliūgienė I. (2001). Sociokultūrinis darbas bendruomenėje. Kaunas: Technologija.

Bendroji pilietinio ugdymo programa. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1086.

Bruzgelevičienė, R. (2001). Lietuvos švietimo kaita: švietimo reformos darbai tūkstantmečių sandūroje: tendencijos, lūkesčiai. In: Švietimo studijos. 6. Vilnius: Švietimo studijų centras.

Degėsys, L. (2004). Pilietinis ugdymas. Vilnius.

Dick, J., Blais, J., Moore, P. (2004). Ekonomika pilietiškumo pagrindų pamokose: aktyvieji mokymo metodai. Vilnius: Garnelis.

Donskis, L. (2010). Pilietinis ugdymas: bendrojo lavinimo mokyklų 10 klasės vadovėlis. Vilnius: Versus aureus.

Dahrendorf, R. (1996). Die Zukunft des Wohlfahrts staats. Verl. Neue Kritik, Frankfurt a. M.

Grigas, R. (2001). Sociologinė savivoka. Specifika, metodai, lituanizacija. Rosma.

Kavaliauskienė, V. (2001). Pedagoginis pašaukimas ir jo ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Kjaergaard, E., Martinėnienė, R. (2000). Demokratija kasdien: diskusijų ir sprendimų metodai jaunimui ir suaugusiems. Vilnius.

Kvieskienė, G. (2002). Demokratinis ugdymas socialiniame kontekste: tarptautinė patirtis. Socialinis ugdymas VI. Vilnius.

Lakis, J. (1996). Dauguma ir mažumos daugiatautėje visuomenėje. Vilnius.

Letukienė, N., Doveikis, L. (1999). Žmogaus teisių mokymas(is). Vilnius.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. 2011 m. kovo 17 d.

Lukšienė, M. (1985). Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje XVIII a. antroji pusė – XIX a. pirmoji pusė. Vilnius: Mokslas.

Poviliūnas, A. (1998). Kaita, pilietinis ugdymas ir individualioji programa. Piliečio ugdymas. Vilnius: ABOVO.

Projektas „Pilietis“. Mokytojo knyga. (1999). Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija. Vilnius: Danielius.

Putman, R. D. (2001). Kad demokratija veiktų. Vilnius: Margi raštai.

Raudys, V. (2004). Dešimtokų požiūris į Pilietinės visuomenės pagrindų mokymą Lietuvos mokykloje. Tiltai. Priedas, Nr. 18.

Reikalavimai valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. ISAK 1048.

Šaulauskas, M. (2000). Socialinė atskirtis ir pilietinė visuomenė. Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990–1998. Vilnius. Gamelis.

Stankaitytė, M.; Klangauskas, G. (1998). Pilietiškumo ugdymas mokykloje. Pilietinis ugdymas mokykloje. Sud. A. Poviliūnas, L. Deveikis. Vilnius: ABOVO.

Schwartz, S. H. (1999). A Theory of Cultural Values and some Implications for Work. Applied Psychology. An International Rewiev. Vol. 48, No. 1.

Švietimo gairės 2003–2012 metai. Projektas. Švietimo kaitos fondas.

Vitkus, G. (1999). Politologija. Vilnius: Danielius.

Wojtyla, K. (1997). Asmuo ir veiksmas. Vilnius: Aidai.

Zaleskienė,I., Essomba, M., Kartzia-Stavlioti E., Maitles, H. (2008). Developing the Conditions for Education for Citizenshipin Higher Education. Ci Ce Central Coordination Unit, Institute for Policy Studies in Education, London Metropolitan University, London.

Zaleskienė, I. (2012). Pilietiškumas ir pilietinė visuomenė: lyginamoji pilietiškumo sampratos analizė. Vilnius: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Zaleskienė, I., Vaicekauskienė, V. (1999). Metodinės rekomendacijos pilietinio išsilavinimo standartų taikymui. In: Švietimo naujienos. Informacinis leidinys, Nr. 1–2. Vilnius: Sapnų sala.