Šeimos ir ikimokyklinių ugdymo institucijų bendradarbiavimas: pozityviosios tėvystės skatinimo aspektas

Sigita Burvytė

Santrauka


Gilinantis į šeimos ir ikimokyklinių ugdymo institucijų bendradarbiavimą, skatinant tiek pedagogų, tiek tėvelių pozityviosios tėvystės idėjas, išryškėja nemažai probleminių aspektų. Pastebima, kad tėvams ir pedagogams trūksta žinių apie pozityviuosius vaikų ugdymo metodus, kurie padėtų pastebėti vaikų ugdymo problemas, rasti probleminių situacijų sprendimus ir atsakyti į nemažai iškylančių klausimų dėl vaiko ir šeimos gerovės. Jeigu reikiamos žinios pasiektų tėvus ir pedagogus anksčiau, kai vaikų imlieji raidos periodai yra nepasibaigę, tai leistų reikiamas žinias pritaikyti laiku ir vaikams netektų patirti sunkių išgyvenimų dėl tėvų ar ugdytojų padarytų vaikų ugdymo klaidų. atliktas 34 auklėtojų ir 53 tėvų (48 mamų ir 5 tėvelių), kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, tyrimas. Gilintasi į auklėtojų ir tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, pastebimo vaikų elgesio ir skiriamo dėmesio vaikams bei auklėtojų ir tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, „gero vaiko“ sampratų suvokimą. Nustatyta, kad dauguma pedagogų ir tėvų prieš paskaitų-diskusijų ciklą „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“ manė, kad pastebi vaikų teigiamą elgesį. Išklausius paskaitų-diskusijų ciklo kursą respondentai kritiškai pradėjo vertinti savo elgesį su vaikais, lygiai taip pat pasikeitė ir „gero vaiko“ samprata. Paskaitų-diskusijų ciklas „Pozityvieji vaikų ugdymo metodai“ yra veiksminga priemonė tėvams ir pedagogams, siekiant sudaryti vaikams harmoningą ugdymosi aplinką.

Esminiai žodžiai: šeima, ikimokyklinės ugdymo įstaigos, bendradarbiavimas, pozityvioji tėvystė.


Visas tekstas:

PDF