Aukštesniųjų klasių mokinių verslumo ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose

Angelė Jelagaitė, Lina Kairiūkštienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjamas verslumo ugdymas bendrojo ugdymo mokyklų, aukštesnėse klasėse. Straipsnio tikslas – išanalizavus bendrojo ugdymo mokyklų aukštesniųjų klasių mokinių ir jų mokytojų požiūrį į verslumą, pateikti rekomendacijas, skatinančias efektyvų verslumo ugdymą mokykloje. Tyrimui atlikti taikyti mokslinės bei teisinės literatūros ir matematinės-statistinės analizės, sintezės, apibendrinimo bei grafinio vaizdavimo metodai.

Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo dokumentų analizė parodo verslumo ugdymo, kaip nacionalinio prioriteto, svarbą. Nustatyta, kad verslumo ugdymą turime suprasti kaip iniciatyvios, veiklios ir atsakingos asmenybės ugdymą. Nepaisant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvų skatinant jaunimo verslumo kūrimą, pusė apklausoje dalyvavusių mokinių bijo su verslu susijusios rizikos, neturi pakankamai pradinio kapitalo ir jaučia verslo žinių bei įgūdžių stygių.

Ugdant mokinių verslumą ypatingą vaidmenį atlieka mokytojai. Mūsų tyrimo duomenimis, tik 55 proc. mokytojų (iš kurių 40 proc. ekonomikos ir verslumo mokytojai) turi pakankamai verslumo žinių. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad norint pasiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos verslumo ugdymą reglamentuojančių dokumentų keliamus reikalavimus, būtinas skubus mokytojų švietimas (įvairūs kursai, mokymai, seminarai), kad verslumo tikslų siekimas neliktų tik gražiai skambantys žodžiai.

Edukologinio profilio aukštosiose mokyklose, rengiančiose visų bendrojo ugdymo disciplinų pedagogus, būtina įvesti ekonomikos ir verslumo pagrindus, suteikti jiems galimybę įgyti praktinių įgūdžių.

Siekiant užtikrinti efektyvų verslumo ugdymą mokykloje, būtina skatinti ugdytinių, verslo aplinkos ir ugdytojų glaudų bendradarbiavimą, įsitraukiant į įvairius socialinius verslumo projektus; sudaryti galimybes atostogų metu mokiniams dirbti įvairiose įmonėse ir tokiu būdu pritaikyti įgytas žinias praktikoje; išbandyti savo svajonių veiklą prižiūrint mentoriui; sėkmingais verslininkų pavyzdžiais skatinti ieškoti savo sėkmės formulės.

XI–XII klasių mokinių verslumo ugdymui būtina įvesti privalomą išplėstinį ekonomikos ir verslumo kursą, vietoj laisvai pasirenkamo. Mokyklose būtina įvesti verslumo savaitę, organizuoti ne tik finansinio raštingumo, bet ir verslumo olimpiadas. Dalį ekonomikos ir verslumo pamokų būtina skirti projektinei veiklai ir vykdant projektus mokyti mokinius vertinti ir planuoti riziką.

Esminiai žodžiai: verslumo ugdymas, bendrojo ugdymo mokykla, moksleiviai, pedagogai.


Visas tekstas:

PDF