Socialinė atsakomybė, mokinių požiūriu: Graikijos, Čekijos ir Lietuvos atvejai

Irena Zaleskienė, Ifigeneia Vamvakidou, Jelena Petrucijová

Santrauka


Straipsnyje, kuris parengtas York universitete vykusios konferencijos metu (2012) skaityto pranešimo pagrindu, pristatomi ir analizuojami tarptautinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys kaip Graikijos, Čekijos ir Lietuvos mokiniai (15–17 metų) supranta socialinę atsakomybę. įvadinėje dalyje trumpai pristatomas problemos aktualumas, akcentuojama socialinės atsakomybės įvairialypė samprata, kuri skiriasi atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą. Autorės savo tyrimą grindžia teiginiu, kad socialinė atsakomybė yra „mano paties“ indėlis į „kito asmens“ gerovę (Berman, 1990). Dėl teorinės sampratos kyla keletas klausimų: kas sudaro „gerovę“, kas konkrečiu atveju yra „kitas“, ar „kito“ gerovę skatina ir laisvoji rinka arba imigracijos reformos. Ir galiausiai keliamas edukacinis klausimas: ar socialinę atsakomybę galima ugdyti. Jeigu taip, tai pirmiausia būtina žinoti, kaip mokiniai supranta socialinę atsakomybę, kokius jos pagrindinius komponentus išskiria. Taip suformuluojamas šio tyrimo ir straipsnio tikslas – ištirti ir pristatyti mokinių socialinės atsakomybės supratimą trijose šalyse. Tyrimo metodika pristatoma antrajame skyriuje. Be literatūros analizės, taikytas anketavimas, kurio metu buvo apklausta Čekijoje ir Lietuvoje po 50, o Graikijoje – 46 aukštesniųjų klasių mokiniai. Klausimynas buvo labai platus, tačiau šiame straipsnyje pristatomi tik duomenys, padedantys suprasti, kokius pagrindinius socialinės atsakomybės komponentus atskleidžia mokiniams pateiktų teiginių vertinimai.

Empirinio tyrimo duomenų pagrindu formuluojamos išvados apie tai, kad visose trijose šalyse mokiniai panašiai supranta socialinę atsakomybę. Teigiamiausias vertinimas teikiamas teiginiui: „Mokiniai privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.“ Visų apklaustų vidurinių mokyklų mokinių interesai orientuoti į pačią artimiausią bendruomenę: draugus ir klasės draugus. Išryškėjo ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui: „kitų žmonių problemos manęs nejaudina“ (Graikija); „aš galvoju, kaip mano sprendimai padarys įtaką kitiems asmenims“ (Čekija), „man kartais sunku įsijausti į kito nuomonę“ (Lietuva).

Esminiai žodžiai: socialinė atsakomybė, Graikija, Čekija, Lietuva.


Visas tekstas:

PDF (English)