Studentų tarptautinio mobilumo Europos Sąjungos šalyse veiksniai ir jų vertinimas

Simona Biveinytė, Raimundas Dužinskas

Santrauka


Aukštojo mokslo internacionalizavimas yra atsakas globalizacijos procesui, kuris per pastaruosius dešimtmečius tapo bene privalomas. Todėl tarptautinis studentų mobilumas Europos lygio aukštojo mokslo politikos diskurse yra pageidautina plėtra bei būtina sąlyga švietimo sistemoms bei atskiroms aukštojo mokslo institucijoms dalyvauti konkurencinėje kovoje. Suaktyvėjusi konkurencija pasireiškia pastangomis pritraukti tarptautinius studentus bei tyrėjus, studijų eksportu į kitas šalis, mokslo produktų komercija bei aukštųjų mokslo institucijų reitingavimu.

Tačiau ekonominės ir politinės turbulencijos sąlygomis Europos Sąjungoje numatomas naujų tarptautinių studentų mobilumo krypčių formavimasis ir bendras tarptautinio išsilavinimo poreikio augimas. Šios prognozės drąsina iki šiol „netradicinėmis“ vadintas šalis ieškoti atsakymo į klausimą, kokie veiksniai lemią tarptautinių studentų studijų pasirinkimą užsienio šalyje, siekiant pritraukti tarptautinius talentus.

Lietuvos dalyvavimas Bolonijos procese atspindi iniciatyvą remti ir skatinti studentų tarptautinį mobilumą, kuris pastebimas nacionaliniuose dokumentuose, aukštojo mokslo institucijų strategijose. Siekis padvigubinti tarptautinių studentų skaičių ir paversti Lietuvos aukštąsias mokyklas tarptautinių mokslinių tyrimų centru, kuris aptinkamas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinime, kelia iššūkių formuojant tarptautinių studentų pritraukimo strategiją ir bendrą aukštojo mokslo tarptautinę politiką šalyje konkurencinėje kovoje su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Nors per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje studentų mobilumo rodikliai gerėjo, vis dar jaučiamas nepakankamas atvykstančių tarptautinių studentų srautas. Todėl atsiranda būtinybė atidžiau pažvelgti į veiksnius, lemiančius tarptautinių studentų sprendimą studijuoti kitose Europos Sąjungos šalyse, įvertinti Lietuvos akademinį patrauklumą, kad būtų atskleistas ir viešinamas nacionalinės švietimo sistemos konkurencinis pranašumas.

Pasitelkus teorinį traukiančių ir stumiančių veiksnių orientyrą, šiame darbe nustatomi veiksniai, lemiantys tarptautinių studentų pasirinkimą studijuoti Lietuvos universitetuose, atliktas šių veiksnių vertinimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių kontekstą. Tyrimui įgyvendinti pasitelkiama ekspertų apklausa bei analitinės hierarchijos proceso analizė. Tarptautinių studentų pasirinkimą lemiančių veiksnių identifikavimas leidžia nacionalinio lygmens aukštojo mokslo politikos formuotojams bei aukštųjų mokslo institucijų administratoriams tobulinti veiklos pasiūlymus.

Esminiai žodžiai: aukštojo mokslo internacionalizavimas, studentų tarptautinis mobilumas, Bolonijos procesas, tarptautinio studentų mobilumo veiksniai.


Visas tekstas:

PDF (English)