Sumaniosios miesto komunikacijos lyginamoji analizė: Buėjos (Kamerūnas) ir Vilniaus (Lietuva) savivaldybių atvejis

Mercy Teme Etoke, Giedrė Kvieskienė, Gulay Ugur Goksel

Santrauka


Šiame straipsnyje analizuojamas inovacijų konceptualizavimas, remiantis sumanaus miesto modeliavimo pavyzdžiu per pastaruosius penkerius metus (2013–2017 m.). Pristatomo tyrimo tikslas – palyginti Buėjos (Kamerūnas) ir Vilniaus (Lietuva) inovacijas sumaniųjų inovacijų srityje. Analizė grindžiama šaltinių, tyrimų, žiniasklaidos, socialinių tinklų analizės rezultatais, struktūrinio ekspertų (politikų, verslininkų, dėstytojų, doktorantų) interviu duomenimis. Be to, buvo analizuojamos ir kitų šalių sumaniųjų miestų strategijos, tokios kaip: sumanus valdymas, judrumas, aplinka, ekonomika, technologijos, infrastruktūra ir sumanių žmonių iniciatyvos. Dėl didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus dauguma Europos šalių, taip pat Lietuva ir Afrikos šalys, ypač Kamerūnas, stengiasi tobulinti savo ekonomines, socialines ir politines galimybes, kad būtų užtikrinti piliečių gerovės standartai. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas socialiniam kapitalui, socialinei partnerystei, socialinės ekonomikos naujovėms, socialinių inovacijų priemonėms. Straipsnyje aptariamos naujų darbo vietų kūrimo ir gyvenimo kokybės gerinimo idėjos, taip pat kokybiški bei veiksmingesni socialiniai sprendimai, nes žmonių bendradarbiavimas, socialinė žiniasklaida, virtualioji realybė, mobilieji telefonai stiprina tinklus ir kuria tvirtą socialinį kapitalą, padeda didinti skaidrumą.

Esminiai žodžiai: socialinis kapitalas, sumanusis miestas, savivaldybės taryba, inovacijos, ekonominė plėtra.


Visas tekstas:

PDF (English)