Lyginamoji Japonijos ir Lietuvos sumaniosios šeimos edukacijos analizė

Chihiro Yamamoto, Giedrė Kvieskienė

Santrauka


Po Antrojo pasaulinio karo Japonijoje ir Lietuvoje šeimos, kaimynų bendrabūvis kardinaliai pasikeitė. Šeimos įtaka asmenybės ugdymui(si), moralinės nuostatos keitėsi tiek Japonijoje, tiek Lietuvoje. Abiejose šalyse mažėjo patriarchato. Viena iš to priežasčių yra tėvų užimtumas ir su tuo susijusios problemos. Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija 2006 m. iš esmės pakeitė pagrindinį švietimo įstatymą, siekiant sustiprinti moralinį ugdymą ir pasirengimą šeimos kūrimui. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2007 m. vasario 7 d. priėmė įsakymą „Dėl rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ Nr. ISAK-179. Japonijoje nėra šeiminio ugdymo(si) ir pagalbos sistemos, nėra jos ir Lietuvoje. Atsakomybė patikėta šeimoms. Tiek Japonijos, tiek Lietuvos šeimos vertybių internalizaciją lemia japonų religijos, Lietuvoje – katalikybė. Draugišką šeimai politiką Japonijoje ir Lietuvoje analizuoja praktikai (atvejų studijos), vis daugiau vykdoma sisteminių tyrimų, atsiranda šeimos politikos bruožų nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Intervencijos ir diskusijos atskleidžia, kad ir Japonijoje, ir Lietuvoje šeimos politikos srities prioritetai, ištekliai ir konkrečios priemonės turi panašumo.

Esminiai žodžiai: šeimos ugdymas(sis), sumanioji pozityvi tėvystė, socialiniai pokyčiai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2017.25


Visas tekstas:

PDF (English)