Socialinių darbuotojų požiūris į vaikų globos namuose augančių vaikų ryšius su biologiniais tėvais

Sigita Burvytė, Elena Kocai

Santrauka


Lietuvoje kasmet šimtai vaikų praranda tėvų globą. Didžioji dalis vaikų netenka tėvų globos dėl tėvų netinkamo elgesio, nesirūpinimo vaikais, netinkamos vaikų priežiūros bei nesugebėjimo savo vaikams sukurti saugią aplinką. Todėl, kai tėvai negali arba nenori užtikrinti vaiko teisių, šios prievolės imasi valstybė, pirmiausia teisinio reguliavimo priemonėmis garantuodama globos teikimą kiekvienam be tėvų likusiam vaikui. Šimtai vaikų atsiduria vaikų globos namuose2. Pasak psichologų, jauni žmonės turi turėti suaugusį žmogų, į kurį norėtų lygiuotis, kad galėtų atrasti savo identitetą ir vidinę harmoniją su savimi.

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų požiūrį į globos namuose augančių vaikų3 ryšius su biologiniais tėvais4. Straipsnyje tiriami vaikų ir tėvų santykiai remiantis socialinio kapitalo teorija. Pirmiausia analizuojama globos namuose gyvenančių vaikų padėtis visuomenėje, apžvelgiama socialinio darbuotojo pagalba į globos namus patekusiam vaikui ir jo tėvams. Taip pat gilinamasi į socialinio kapitalo teorijos esmę, išskiriant vieną socialinių ryšių tipą – tarpasmeninius ryšius; nagrinėjami globos namuose augančių vaikų ryšiai su biologiniais tėvais, socialinių darbuotojų požiūriu.

Esminiai žodžiai: socialinių darbuotojų požiūris, vaikų globos namai, vaikai, biologiniai tėvai, vaikų globos namuose augančių vaikų ryšiai su biologiniais tėvais.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2017.5


Visas tekstas:

PDF