Į studentą orientuoto mokymo(si) taikant įvairius metodus proceso analizė: Lietuvos, Lenkijos ir Slovėnijos atvejis

Indrė Knyvienė, Dalia Perkumienė, Irena Marinko, Andrew Gołębiowski

Santrauka


Tyrimas parodė, kad universitetų dėstytojai iš Slovėnijos, Lenkijos bei Lietuvos galvoja ir dirba panašiai. Jie visi mano, kad pagrindiniai į studentą orientuoto mokymosi privalumai padidino motyvaciją, partnerystę tarp dėstytojų ir studentų ir kad į studentą orientuotas mokymas(is) suteikia studentui daugiau motyvacijos mokytis. Dažniausiai taikomi grupinės diskusijos, individualios veiklos arba veiklos su nedidele grupe, probleminio mokymo(si) metodai. Taip pat visose trijose šalyse yra populiarūs grupiniai pristatymai, seminarai, projektai ir vaidmenų žaidimai. Visų trijų šalių dėstytojai bando atliepti studentų individualius mokymosi poreikius, randa laiko pasikalbėti su studentais, kurie turi problemų, siūlomos studentams papildomos konsultacijos, individualus egzamino laikas ir studijos nuotoliniu būdu. Jei studentams sunku, dėstytojai iš naujo paaiškina temą, ieško naujų studijų metodų ir rekomenduoja papildomą literatūrą. Visų trijų šalių dėstytojai nurodo papildomą literatūrą, vadovėlius ir papildomas skaidres, taip pat pateikia studentams atvejus iš darbo vietų ir vertina studentus pagirdami (didelis procentas vertinamas Lenkijoje, mažiau Slovėnijoje ir Lietuvoje), kalbėdamiesi ir klausydamiesi studentų ir pagarbiai elgdamiesi su jais. Didžiausia problema tai, kad studijų programos negali būti greitai pakeičiamos, yra tam tikra programos struktūra ir mažai žinių SOM srityje. Daugeliu atvejų geroji praktika ir SOM yra panašios: visose trijose šalyse akcentuojama studentų patirtis, vyksta projektinis, probleminis mokymas(is), siekiant studentų susidomėjimo, susiejant teoriją ir praktiką, analizuojant jų problemas ir lūkesčius, organizuojant nuotolines studijas, sistemingai konsultuojant studentus, savanoriaujant ir t. t. Vertinimo srityje dėstytojai visose trijose šalyse naudoja lankstų bei kriterijais pagrįstą vertinimą. Nėra labai didelio skirtumo, kai dėstytojai komentuoja užduotis, klaidas bei teikia patarimus dėl stiprybių ir silpnybių. Svarbiausias tikslas yra paaiškinti, kodėl studentas gavo tokį pažymį. Taip pat pastebima atvejų, kad studentai derasi dėl vertinimo arba save įsivertina. Dėstytojai prieš atsiskaitymą bando studentus nuraminti, kalba su jais, duoda klausimus, kad pakartotų temą, prašo juos galvoti logiškai. Visuose universitetuose studentai informuojami apie vertinimą per savaitę. Lenkijoje yra aiškiai nustatytos procedūros, kaip studentas gali kreiptis dėl vertinimo, o Slovėnijoje ir Lietuvoje šiuo klausimu teigiamų atsakymų šiek tiek mažiau. Apie pusę Slovėnijos ir Lietuvos dėstytojų atsakė, kad yra žinomos kvalifikacijos kėlimo programos. Lenkijos dėstytojų atsakymų rezultatai šiek tiek aukštesni. Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos dėstytojai tiki, kad į studentą orientuotos studijos – tai geresni ryšiai tarp studentų ir dėstytojų.

Esminiai žodžiai: į studentą orientuotas mokymasis, moksliniai tyrimai, mokytojai, metodai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2017.2


Visas tekstas:

PDF (English)