Ekologinis universitetas: ar perspektyvu ir realu Lietuvai?

Agnė Liubertaitė

Santrauka


Postmodernizmo visuomenėje ryškėjant globalizacijai ir socialinei klasterizacijai, keičiasi ir visuomenės požiūris bei iššūkiai aukštajam mokslui. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos aukštojo mokslo eksperimentai ir teoriniai projektai. Vykstant aukštojo mokslo pertvarkos paieškoms yra aktualios verslumo, naujosios lyderystės, ekologinio požiūrio koncepcijos, kurias ir apžvelgiame šiame straipsnyje.

Straipsnyje aptariamas šių dienų požiūris į Lietuvos aukštąjį mokslą. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuva kūrė ir plėtojo universitetinį švietimą. Buvo kuriama vizija, misija bei gryninami universitetų tikslai. Nepriklausomoje Lietuvoje, reaguojant į visuomenės norus bei prioritetus, ėmė dygti verslūs universitetai. Lietuvai prisijungus prie Bolonijos proceso, universitetas tapo tarptautinis ir įgijo galimybę konkuruoti su geriausiomis pasaulio aukštojo mokslo institucijomis. Nenuostabu, kad besikeičiantis visuomenės požiūris kasmet į aukštąjį mokslą įneša vis kitokių aspektų. R. Barnettas prieš gerą dešimtmetį įžvelgė visuomenės norą pakeisti aukštojo mokslo sampratą. Negana to, R. Barnettas yra įsitikinęs, jog būtina kurti ir plėtoti ekologinius universitetus. Ekologinis universitetas – tai visa apimantis, ilgalaikis ir nenutrūkstamas mokymo bei mokymosi modelis. Diskusijos metu išsiaiškinta, jog ekologinio universiteto samprata ir modelis Lietuvos šiandieniame moksle vis dar mažai realus, tačiau pakankamai reikalingas ir naudingas visuomenei.

Esminiai žodžiai: ekologinis universitetas, verslumas, socialiniai klasteriai, naujas požiūris, XXI a. universitetas.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2016.25


Visas tekstas:

PDF