Šeimos santykių ir vertybių peržiūra: socialiniai pokyčiai Lietuvoje

Kęstutis Ralys

Santrauka


Šeimos santykių permainos, prasidėjusios Lietuvoje XXI a., reiškiasi sparčiais, didelio masto pokyčiais, kuriuos atspindi ir gimstamumas. Buvusį gimstamumo modelį, pasižymėjusį santuokinių vaikų vyravimu, pirmųjų vaikų gimdymu jaunesniame amžiuje ir užtikrinusį kartų kaitą, pakeitė naujas modelis, išsiskiriantis nesantuokinių vaikų dalies augimu, vaikų gimdymo atidėjimu vyresniam amžiui ir žemu, nebeužtikrinančiu kartų kaitos, gimstamumo lygiu. Nors meilės ryšiai, santuoka, vaikai išlieka pripažįstamos moralinės vertybės, šios permainos paveikė ir ugdymo šeimoje sampratą, vaiko kaip vertybės suvokimą. Todėl aktualu įvertinti kuriančiųjų šeimas pasirengimą moderniai santuokai ir šeimai bei jį tobulinti. Paprastai toks pasirengimas suprantamas kaip jaunimo pasirengimas pirmajai santuokai. Ne mažiau aktualus tapo ir pasirengimas gyvenimui antrojoje santuokoje, vaikų joje ugdymui, kuris vis dar nepakankamai empiriškai tyrinėtas ir teoriškai apibendrintas.

Straipsnyje pateikiamas požiūrio į vaikų ugdymą antrojoje santuokoje tyrimas. Tyrime dalyvavo asmenys, norintys sukurti šeimą ar užmegzti ilgalaikius santykius. Tai internetinės pažinčių svetainės „Darni pora“ dalyviai. 2007 m. buvo apklausta 4 000 tiriamųjų. 2012 m. tyrimas pakartotas. Apklausta 1 000 tiriamųjų. Šiose apklausose tiriamųjų grupės sudarytos tikslinės atsitiktinės atrankos būdu.

Tyrimo duomenys parodė, kad vyraujantis šeimos po skyrybų modelis yra motina su vaiku (-ais). Šio tipo šeimos pasidalija į dvi grupes: šeimos, kuriose tėvas aktyviai dalyvauja vaiko (-ų) ugdyme, ir šeimos, kuriose jis nušalinamas / nusišalina nuo šios pareigos. Antruoju atveju moteris, ieškodama naujo santuokos partnerio, daugiau dėmesio skiria jo tėviškoms savybėms ir gebėjimams. Tačiau daugelis vyrų, planuojančių antrąją santuoką, nelaiko specialaus pasirengimo bendrauti su būsimos sutuoktinės vaiku (-ais) jų būsimos santuokos sėkmingumo prielaida.

Tyrimas patvirtino, kad tėvams nemažai sunkumų kyla ugdant paauglių dvasines bei moralines vertybes. Šio amžiaus vaikus ugdantys tėvai labiau nei kiti tėvai pageidavo vaikų psichologijos bei ugdymo mokymų.

Esminiai žodžiai: moderni šeima, santuoka, požiūris į vaikų ugdymą, galimo vaikų ugdymo partnerio (-ės) pasirinkimas.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2016.11


Visas tekstas:

PDF (English)