Tėvų nerimas išleidžiant vaikus į pirmą klasę

Žaneta Norkuvienė, Giedrė Slušnienė

Santrauka


Nerimo sąvoka plačiai žinoma psichologijoje ir medicinoje. Viena iš dažniausiai nagrinėjamų vaikų nerimo formų – mokyklinis nerimas. Ši sąvoka gana paini: visiems žinoma, suprantama, bet neapčiuopiama. Mažai žinoma, kaip atsiranda ir funkcionuoja mokyklinis nerimas, kokios sąsajos tarp tėvų ir vaikų nerimo, kaip nerimas kinta nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Konstatuojama, kad mokyklinis nerimas daro neigiamą įtaką mokinio adaptacijai bei ugdymo programos įsisavinimui.

Taip pat maža mokslinių duomenų, nusakančių tėvų, ruošiančių ir leidžiančių vaikus į pirmą klasę, nerimą ir jo kilmę. Atrodytų, lyg suaugę nejaučia nerimo arba jis yra toks menkas, kad neverta apie tai kalbėti. Naujas požiūris į tėvus apimantį mokyklinį nerimą, klausimo neištirtumas paskatino domėtis šia tema.

Lietuvių autorių darbuose iki šiol daugiau tyrinėtas vaikų nerimas ir sunkumai, su kuriais susiduria į mokyklą pradėjęs eiti pirmokas. Nors visi žino, kad ruošiant vaiką į pirmą klasę tėvus apima didelis nerimas, tačiau daugiausia dėmesio skiriama vaikui. Straipsnio autorės, siekdamos užpildyti šią spragą, atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti tėvų nerimą, išleidžiant vaikus į pirmą klasę. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, jog yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp tėvų nerimo, išleidžiant vaikus į mokyklą, ir emocinio pasitenkinimo savo buvusia mokykla. Kuo labiau tėvai patenkinti savo buvusia mokykla, tuo mažiau jie nerimauja leisdami vaikus į pirmą klasę. Atsiskleidė ir tėvų (mamų ir tėčių) nuostatų skirtumai, t. y. mamos linkusios vertinti vaikų nerimą prieš mokyklą aukštesniais įverčiais nei tėčiai. Išryškėjo ir statištiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmą ir antrą (kitą) vaiką į mokyklą leidžiančių tėvų nerimo, t. y. stipriau nerimauja tie tėvai, kurie leidžia į mokyklą pirmą vaiką. Tėvai, matydami didesnį vaiko nusiteikimą eiti į mokyklą, prognozuoja didesnę vaiko sėkmę mokykloje ir geresnį vaiko pasiruošimą.

Esminiai žodžiai: nerimas, baimė, emocinis pasitenkinimas, adaptacija, mokykla.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2016.07


Visas tekstas:

PDF