Būsimų sutuoktinių pasirengimas ugdyti vaikus šeimoje, susituokus antrą kartą

Kęstutis Ralys, Gediminas Navaitis

Santrauka


Šeimos santykių permainos, prasidėjusios Lietuvoje XX a. pabaigoje, reiškiasi sparčiai ir dideliu mastu, atsižvelgiant į gimstamumo pokyčius. Buvusį gimstamumo modelį, kai vaikai gimdavo santuokoje, pirmagimių tėvai būdavo jaunesnio amžiaus ir tai užtikrino kartų kaitą, pakeitė naujas modelis, pasižymintis nesantuokinių vaikų skaičiaus augimu, vaikų gimdymo atidėjimu vėlesniam laikui ir žemu, nebeužtikrinančiu kartų kaitos, gimstamumo lygiu. Nors meilės ryšiai, santuoka, vaikai išlieka pripažįstamomis vertybėmis, šios permainos paveikė ir ugdymo šeimoje sampratą, vaiko, kaip vertybės, suvokimą. Todėl aktualu įvertinti šeimas kuriančių asmenų pasirengimą moderniai santuokai, šeimai, ir jį tobulinti. Paprastai toks pasirengimas suprantamas kaip jaunimo pasirengimas pirmajai santuokai. Ne mažiau aktualus tapo ir pasirengimas gyvenimui antrojoje santuokoje, vaikų joje ugdymui, kuris vis dar nepakankamai empiriškai tyrinėtas ir teoriškai apibendrintas.
Straipsnyje pristatomas požiūrio į vaikų ugdymą antrojoje santuokoje tyrimas. Tyrime dalyvavo asmenys, norintys sukurti šeimą ar užmegzti ilgalaikius santykius. Tai internetinės pažinčių svetainės „Darni pora“ dalyviai. 2007 m. buvo apklausta 4000 tiriamųjų. 2012 m. tyrimas pakartotas. Apklausta 1000 tiriamųjų. Abiejose apklausose tiriamųjų grupės sudarytos tikslinės atsitiktinės atrankos būdu.
Tyrimo duomenys parodė, kad vyraujantis šeimos po skyrybų modelis yra motina su vaiku (-ais). Šio tipo šeimos pasidalija į dvi grupes: šeimos, kuriose tėvas aktyviai dalyvauja vaiko (-ų) ugdyme, ir šeimos, kuriose jis nušalinamas / nusišalina nuo šios pareigos. Antruoju atveju moteris, ieškodama naujo santuokos partnerio, didesnį dėmesį skiria jo tėviškoms savybėms ir gebėjimams. Tačiau daugelis vyrų, planuojančių antrąją santuoką, nėra pasirengę bendrauti su būsimo sutuoktinio vaiku (-ais), tai jiems nėra būsimos santuokos sėkmingumo prielaida.
Tyrimas patvirtino, kad tėvams kyla nemažai sunkumų ugdant paauglius (-es). Šio amžiaus vaikus ugdantys tėvai labiau nei kiti tėvai pageidavo vaikų psichologijos bei ugdymo mokymų.

Esminiai žodžiai: moderni šeima, antroji santuoka, požiūris į vaikų ugdymą, galimo vaikų ugdymo partnerio (-ės) pasirinkimas.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Lietuvos statistikos metraštis (2011). Vilnius. Lithuania satistikos department.

Lucas, R. E., Clark, A. E., Georgelis, Y., Diener, E. (2003). Re-examining adaptation and the set point model of happiness. Reactions to changes in marital status. Journal of Personality and Social Psychology, Vol. 84, pp. 527–539.

Minuchin, S. (1984). Hamil Kaleidoscope. Cambridge: MA.

Our Friends G. (2008). Social Psychological marriage partner (E–S) to be stereotypes. Social Work: Proceedings, No. 7 (3), p. 96–102.

Ralys, K. (2011). Preparation for marriage and family Vilnius: Vilnius Pedagogical University Press.

Schneller, D. P., Arditti, J. A. (2004). After the Breakup: Interpreting Divorce and Rethinking Intimacy. Journal of Divorce & Remarriage, Vol. 42 (1 / 2), p. 1–37.

Sibley, C. H., Liu, J. (2006). Working models of romantic attachment and Subjective quality of interactions across social-relational context. Personal Relations, 13, 2, p. 243–259.

Stack, S., Eshleman J. R. (1982). Marital Status and Happiness: A17 – Nation Study. Journal of Marriage and the Family, No. 60, p. 527–536.

Stank Ki Wonien, V. (2003). Lithuania demographic wo situation. In: W e IMOS revolution. Vilnius: Social Injustice Studies Institute.