Neformalus bedarbių mokymasis kaip socialinės aprėpties veiksnys

Edita Štuopytė, Ieva Cesevičiūtė

Santrauka


Socialinės aprėpties fenomenas, palyginti su kitais visuomenės reiškiniais, yra gana naujas ir dėl globalizacijos įtakos yra vienas svarbiausių ir aktualiausių šių dienų diskusijų objektų. Bedarbių mokymosi tema susijusi su jautriausiomis socialinėmis problemomis – asmens integracija į visuomenę, pragyvenimo šaltinio užtikrinimu, individo tobulėjimu, saviraiška ir socialinio bei psichologinio saugumo užtikrinimu, t. y. su jų socialine aprėptimi bendruomenėje. Analizuojant bedarbių mokymosi aspektus, išryškėjo, kad mokslinėje literatūroje nepakankamai dėmesio skiriama neformaliajam bedarbių mokymuisi. Straipsnio tikslas – atskleisti neformalųjį bedarbių mokymąsi kaip socialinės aprėpties veiksnį.

Mokymasis yra svarbi sąlyga bedarbiui socializuotis, nes tik mokydamasis žmogus gali susikurti savo socialinę ir psichologinę bei materialinę gerovę, atrasti save ir tapti visaverčiu visuomenės nariu. Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad bedarbių neformaliojo mokymosi procese išskirtinis dėmesys skiriamas bendriesiems įsidarbinamumo kompetencijos gebėjimams ugdyti ir plėtoti. Neformaliojo mokymosi metu bedarbiai tobulina savo asmenines, socialines ir mokymosi kompetencijas ir tokiu būdu įgyja galimybę sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje, įsidarbinti ir taip atkurti savo socialinį statusą bendruomenėje, tapti socialiai įtrauktiems į bendruomenę. Siekiant bedarbių socialinės aprėpties, būtinas jų įsitraukimas į įvairių institucijų veiklą, o tai pasiekiama mokymosi procese, kai bedarbis įsijungia į įvairių nevyriausybinių organizacijų organizuojamus neformalius mokymus.

Esminiai žodžiai: bedarbiai, neformalusis mokymasis, kompetencijos, socialinė aprėptis.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2014.23


Visas tekstas:

PDF (English)