Tikėjimo ir laimės sąsajos

Gediminas Navaitis, Kęstutis Ralys, Vladas Gaidys

Santrauka


Visuomenės raidos modeliai paprastai konstruojami remiantis ideologinėmis nuostatomis, tarp kurių vyrauja nuolatinės ekonominės plėtros, BVP (bendro vidaus produkto) augimo prioritetas. Tokia nuostata pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau kritikuojama. Pavyzdžiui, G. Spethas (2008) rašo, kad norėdama pereiti nuo krizių prie tvarumo šiuolaikinė visuomenė turi keisti raidos kryptį, suteikti prioritetą humanistinėms vertybėms. Pastarasis galimos raidos modelis ekonomikos ir jos nuostatas atitinkančios felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos požiūriu įgyvendintas bene sėkmingiausiai. Pažymėtina, kad ši politinės ir ekonominės minties kryptis deklaruoja išskirtinį rėmimąsi visuomenės tyrimais ir įvertinimu. Naujų sąvokų, o ypač laimės sąvokos, kuri bene subjektyviausiai ir plačiausiai nusako visuomenės būseną, įtraukimas į visuomenės tikslų sampratą, anot A. Sumnerio (2006), liudija darnaus vystymosi, žmogaus raidos, prioritetą, kurį atitinka ir laimės tyrimų plėtra.

Esminiai žodžiai: felicitarinė politika, Lietuvos gyventojų laimės lygis, tikėjimo ir laimės sąsajos.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2014.16


Visas tekstas:

PDF