Būsimų socialinių pedagogų aktyvaus pilietiškumo ugdymosi galimybės pedagogo asistento praktikos procese

Irena Zaleskienė, Rima Černiuvienė

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjama būsimų socialinių pedagogų aktyvaus pilietiškumo ugdymo(si) problema. Teorinėje dalyje aptariama pedagogo asistento praktika, kurios metu Socialinės pedagogikos bakalauro studijų programos studentai konstruojasi savo profesinį žinojimą ir ugdosi praktines profesinės veiklos kompetencijas; analizuojama aktyvaus pilietiškumo samprata bendrojo ugdymo kontekste, kuriame veikia studijas baigęs socialinis pedagogas (mokinių formalioji ir neformalioji veikla: pilietiškumo pagrindų pamokos, bendruomenės gyvenimas ir savivalda, socialiniai ir papildomojo ugdymo projektai); identifikuojami pagrindiniai aktyvaus pilietiškumo kompetencijos komponentai (bendruomenės pažinimas ir tyrinėjimas; dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas bendruomenėje; socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas). Antroje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami empirinio tyrimo rezultatai apie studentų galimybes ugdytis aktyvaus pilietiškumo kompetenciją pedagoginės praktikos procese: analizuojamos pedagogo asistento praktikos užduotys ir studentų praktikos vertinimas profesiniu, socialiniu ir asmeniniu požiūriais. Literatūros analizės ir empirinio tyrimo pagrindu formuluojamos išvados, jog būsimi socialiniai pedagogai, atlikdami pedagogo asistento praktiką, turi pakankamai galimybių ugdytis aktyvaus pilietiškumo kompetencijas.

Esminiai žodžiai: studentai, aktyvus pilietiškumas, pedagogo asistento praktika.

Visas tekstas:

PDF failas

Literatūra


Barkauskaitė, M. (2008). Paauglių socializacija: ypatumai, kaitos galimybės. Pedagogika, t. 88, p. 116–123.

Grincevičienė, V. (2013). Pilietinio ugdymo didaktikos pedagoginė praktika Politikos sociologijos studijų programos studentams. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas.

Kvieskienė, G. (2003). Socializacija ir vaiko gerovė. Vilnius: VPU.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. (1997). Pedagogikos institutas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centras, Vilnius.

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas, 2007 m. sausio 15 d. Nr. ISAK-54.

Pečiuliauskienė, P.; Barkauskaitė, M. (2011). Pedagoginės praktikos mokykloje vadovas. Vilnius: Edukologija.

Pečiuliauskienė, P. (2008). Studento pedagoginės praktikos vadovas pamokoje. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Pedagogų rengimo reglamentas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. V-54.

Pedagoginių praktikų reglamentas. (2013). Lietuvos edukologijos universitetas.

Ranonytė, A. (2007). Moksleivių pilietiškumo nuostatos: teorinės prieigos ir realybės atspindžiai. In: Tautiškumas ir pilietiškumas. Atskirtis ar dermė? Vilnius: VPU, p. 176–199.

Socialinio pedagogo rengimo standartas. Profesinio išsilavinimo lygis – penktas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-1872/A1-209.

Zaleskienė, I.(2009). Citizenship education in changing Lithuanian society. In: Social science tribune : quarter lyscientific review. Specialissue, From a national identity to a Europeanone / University of Thessaly, Vol. 14, iss. 55, p. 211–228.